Žinynas

Tai techninių ir elektroninių įrenginių ar jų grupės bei programinių priemonių visuma, turinti duomenų valdiklį su skaitytuvu, kuris nustato asmens tapatybę surenkant kodą arba iš tam tikrų informacijos laikmenų - identifikatorių (brūkšninio kodo, magnetinės, radijo banginės RFID („radio frequency identification“), lustinės identifikacinės kortelės, RFID žetonai ir pan.) nuskaitydamas koduotą informaciją, arba pagal asmens individualius biometrinius parametrus, arba aukščiau išvardintų veiksmų ir priemonių kombinacija bei suteikia galimybę jam patekti į tam tikras teritorijas, patalpas arba jos nesuteikia, t.y.

užtikrina sankcionuotą patekimą į saugomą teritoriją, patalpas, atvaizduoja ir kaupia informaciją apie teritorijų, patalpų prieigos stovį bei identifikuotų asmenų judėjimą kontroliuojamose teritorijose, patalpose.

Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti, ypatingos svarbos, potencialiai ekologiniu ir/ar ekonominiu požiūriu svarbi bendrovė ar ūkio subjektas vykdantis ūkinę ir/ar komercinę veiklą.

Iki 1000 V įtampos tinkluose – pasyviųjų įrenginio dalių tikslinis sujungimas su tiesiogiai įžeminta trifazio maitinimo šaltinio (transformatoriaus, generatoriaus) neutrale, vienfazio maitinimo šaltinio apvijos tiesiogiai įžemintu tašku arba įžemintu nuolatinės srovės šaltinio poliumi.

Elektros inžinerinio tinklo dalis nuo Įvadinės apskaitos spintos iki vartotojo pagrindinio skirstomojo skydo.

Spinta (skydas), skirta įrengti elektros apskaitos prietaisus ir elektros apskaitos schemos elementus, vartotojo elektros įrenginius prijungti prie operatoriaus elektros tinklų, elektrai apskaityti ir jai paskirstyti vartotojų grupei arba jų elektros imtuvams.

Įvadinė apskaitos spinta (ĮAS) – spinta (skydelis), skirta įrengti elektros apskaitos prietaisus ir elektros apskaitos schemos elementus.

Atsitikimas ar situacija, kuri įvyksta tam tikroje vietoje tam tikru laiko tarpu.

Izoliuotosios arba kompensuotosios neutralės tinklų elektros įrenginio aktyviųjų dalių atsitiktinis susijungimas su įžemintomis įrenginio dalimis arba su žeme.

Įžemėjimo vietoje į žemę tekanti srovė.

Įžemiklis (įžeminimo elektrodas) – grunte esantis laidininkas, per kurį, įvykus gedimui, teka didžiausia įžemėjimo srovės dalis.

Elektros įrenginio pasyviųjų dalių sujungimas su įžeminimo įrenginiu.

Įtampa tarp srovės įtekėjimo į įžeminimo įrenginį vietos ir neutralios žemės, kai juo teka srovė.

Įžemintuvo ir įžeminimo laidininkų visuma.

Laidininkas, jungiantis įžeminamą įrenginį su įžemintuvu arba įžeminimo magistrale.

Laidininkas, jungiantis du ar daugiau įrenginių su įžemintuvu arba neutraliuoju šaltinio tašku.

Varža tarp įžeminimo įrenginio ir neutralios žemės.

Grunte esančių elektrodų, jungiamųjų laidininkų ir išlyginamojo tinklo visuma.